Pagal pH reikšmę dirvožemiai yra rūgštūs, neutralūs arba šarminiai. Daugumai augalų tinkamiausias pH intervalas – nuo 6,5 iki 7,5 ir tai tiesiogiai veikia NPK prieinamumą, mikroorganizmų kiekį bei veiklą dirvožemyje. Dauguma bakterijų, tiekiančių maistines medžiagas augalams, aktyviausios neutraliame ir šiek tiek šarminiame dirvožemyje. Rūgščiose sąlygose ypač sumažėja azoto N įsisavinimas ir augalų liekanų mineralizacija. P fosforas augalų augimo pradžioje atsakingas už krūmijimąsi. Dėl netinkamos pH terpės fosforo tirpumo sumažėjimas tiesiogiai lemia šaknyno vystymąsi pradinėse augimo stadijose. Augalai absorbuoja dirvožemyje ištirpintas maistines medžiagas, o maistinių medžiagų tirpumas labai priklauso nuo pH vertės. Jei pH vertė mažiau nei 5,5, pagrindinių ir pagalbinių medžiagų tirpumas yra mažiau nei 50% ! Šarminiuose dirvožemiuose, kai pH vertė 7,5 – 8 ir didėjanti, medžiagų įsisavinimas taip pat pradeda mažėti.
Tokio tipo dirvožemiai Lietuvoje sutinkami Pasvalio, Biržų, Joniškio, Kėdainių, Šakių rajonuose. Rūgščiausios dirvos – Žemaitijoje, Dzūkijoje, Vilniaus, Šalčininkų, Pabradės, Utenos, Rokiškio ir kituose Rytų Lietuvos rajonuose.
Esant netinkamam pH lygiui, NPK ir kitų elementų prieinamumas skiriasi. Kiekvienam augalui reikia skirtingo elementų kiekio, todėl optimali augimo pH terpė skirsis. N azotas, P fosforas, K kalis ir S siera geriausiai prieinami neutralioje 7 pH terpėje, o žemas pH didina augalams toksiško aliuminio koncentraciją. Neigiamas poveikis dirvožemio cheminei ir fizinei struktūrai matomas, kai dirvožemis susislegia, tampa mažiau pralaidus orui ir drėgmei, sutrinka gyvybinė mikroorganizmų, bakterijų veikla ir augalų liekanų bei įvairios organikos skaidymas.
Sutvarkytas ir optimalus dirvožemio pH – raktas į tvarų ūkininkavimą, stabilų derliaus rezultatą, pagalbą gamtai.